uogienis

uogiẽnis sm. (2) Šmn žr. uogienojas: Uogiẽniai didžiausia, o uogų maža Grv. Patąsus, uogieniùs su šaknim [rauna] Str. Šiemet uogiẽnių daug, bet nėr žinios, ar bus uogų Dkšt.